Pradžia Parašyti el. laišką Svetainės struktūra
Paieška:

Radiacinis fonas

Radiacinis fonas – jonizuojančiosios spinduliuotės lygis aplinkoje, kurio matavimo vienetas SI sistemoje yra Sv/h (sivertai per valandą). Kadangi tai yra didelis matavimo vienetas, dažniausiai naudojami mažesni radiacinio fono matavimo vienetai µSv/h (mikrosivertai per valandą) arba nSv/h (nanosivertai per valandą).

1 µSv/h=0,000001 Sv/h
1 nSv/h=0,000000001 Sv/h

Ankščiau jonizuojančiosios spinduliuotės lygiui matuoti buvo naudojamas vienetas R/h (rentgenai per valandą).

1 Sv=100 R arba 10µ  R/h = 100nSv/h.

Vidutinis radiacinis fonas Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nSv/h.

Valstybinį aplinkos radiologinį monitoringą Lietuvoje vykdo Aplinkos apsaugos agentūra ir informaciją apie Lietuvos radiologinio monitoringo tinklą galima rasti šios agentūros tinklapyje.

Radiacinio fono duomenys Ignalinos atominės elektrinės aplinkoje pateikiami įmonės interneto svetainėje.

 

Europos šalių radiologinio monitoringo stočių duomenis galima stebėti Europos radioaktyvumo matavimo duomenų mainų platformoje EURDEP, kurioje pateikiama informacija ir iš Lietuvoje įrengtų stočių.

 

Kas nulemia radiacinį foną ir gyventojų gaunamą apšvitą?

Radiacinį foną nulemia gamtinė jonizuojančioji spinduliuotė ir spinduliuotė nuo dirbtinių šaltinių.

Gamtinę jonizuojančiąją spinduliuotę sudaro kosminė ir gamtinių radionuklidų spinduliuotė.

Kosminė spinduliuotė yra branduolinių dalelių srautas, pasiekiantis Žemę iš kosminės erdvės, taip pat ir iš Saulės. Pirminei spinduliuotei sąveikaujant su atmosferos atomais ir molekulėmis, susidaro daug naujų dalelių – antrinė kosminė spinduliuotė, kurią sudaro elektronai, gama kvantai, neutronai, mezonai. Sąveikos atmosferoje metu susidaro ir radionuklidai. Žemės paviršių pasiekia tik dalis spinduliuotės, kadangi atmosfera ją sugeria. Kosminė spinduliuotė sudaro 13 proc. visos gamtinės spinduliuotės. Taip yra jūros lygyje. Kylant aukštyn kosminės spinduliuotės intensyvumas didėja.

Gamtinių radionuklidų spinduliuotę skleidžia žemės uolienose, dirvoje, grunte, statybinėse medžiagose esantys natūralios kilmės radionuklidai, susidarantys skylant uranui, toriui, kaliui, kurių skilimo pusamžis siekia milijardus metų ir kurie uolienose yra dar nuo žemės susidarymo. Yrant uolienoms, išsiveržiant vulkanams ir kitų procesų metu radionuklidai pasklinda aplinkos ore, per milijonus metų nemažai radionuklidų susikaupė jūrose ir vandenynuose.

Lietuvos gyventojų vidutinė metinė apšvitos dozė, sąlygota gamtinės kilmės šaltinių, yra 3,36 mSv (milisivertai), iš kurių apie 1,03 mSv lemia radonas patalpose, 0,4 mSv sudaro kosminė spinduliuotė, 0,54 mSv lemia statybinės medžiagos patalpose, 0,34 mSv apšvitą sąlygoja maiste ir geriamajame vandenyje esantys radionuklidai.    

Pasaulio gyventojų metinės gamtinės apšvitos, sąlygotos gamtinės kilmės šaltinių, dozės vidurkis yra 2,4 mSv.

Spinduliuotę nuo dirbtinių šaltinių nulemia radionuklidai, pasklidę aplinkoje dėl branduolinių sprogdinimų, radiologinių ir branduolinių avarijų bei branduolinės energetikos objektų (mokslo tiriamųjų reaktorių ir branduolinių elektrinių) veiklos.

Siekiant apsaugoti aplinką, o kartu ir visus gyventojus, Lietuvoje radionuklidų išmetimai į aplinką iš branduolinės energetikos objektų yra griežtai ribojami. Gyventojų apribotoji metinė efektinė dozė, taikoma projektuojant, eksploatuojant ir nutraukiant branduolinės energetikos objektų eksploatavimą, yra 0,2 mSv.

Bendrai, vidutinė metinė Lietuvos gyventojo gaunama apšvita nuo natūralių ir dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sudaro 3,37 mSv, jos procentinis pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje:

 



Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinė metinė pasaulio gyventojo gaunama apšvita nuo natūralių ir dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sudaro 2,5 mSv, jos procentinis pasiskirstymas pateikiamas diagramoje:

 

 

 

 

 Atnaujinta 2020-04-07