Pradžia Parašyti el. laišką Svetainės struktūra
Paieška:
Pradžia  »  Tarptautinis bendradarbiavimas  »  Tarptautinių įsipareigojimų vykdymas

Branduolinės saugos konvencija

Po 1986 m. įvykusios Černobylio AE avarijos tarptautinėje bendruomenėje pradėta aktyviai diskutuoti apie branduolinės saugos užtikrinimo problemas, sukėlusias šią avariją. Ypatingai aktyvios diskusijos vyko Jungtinių Tautų Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (toliau – TATENA). Šiai organizacijai priklausančios valstybės narės parengė Branduolinės saugos konvencijos (toliau – BSK)  projektą, kuri priimta 1994 m. Šalys, prisijungusios prie BSK, įsipareigojo užtikrinti tarptautiniu mastu pripažįstamą aukštą branduolinės saugos lygį. Lietuva Branduolinės saugos konvenciją pasirašė 1995 m., ratifikavo 1996 m. Visos ES valstybės narės ir Euratomo bendrija yra BSK narės, todėl privalo laikytis joje nustatytų branduolinės saugos užtikrinimo principų.

Pagrindiniai BSK tikslai:

  • pasiekti ir išlaikyti aukštą branduolinės saugos lygį visame pasaulyje, stiprinti nacionalines branduolinės saugos užtikrinimo ir gerinimo priemones ir tarptautinį bendradarbiavimą;
  • parengti ir išlaikyti branduoliniuose įrenginiuose veiksmingas apsaugos nuo potencialaus radiologinio pavojaus priemones, siekiant apsaugoti žmones, visuomenę ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės, atsiradusios dėl tokių įrenginių veiklos, poveikio;
  • užkirsti kelią avarijoms, turinčioms radiologinių pasekmių, ir sumažinti pasekmes, jei tokių atsirastų.

 

Kiekviena susitariančioji šalis periodiškai turi pateikti ataskaitą apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant BSK įsipareigojimus. Pateiktoms ataskaitoms visos susitariančiosios šalys gali teikti pastabas bei užduoti klausimus. Ataskaitos aptariamos susitariančiųjų šalių BSK peržiūros susitikimų metu. Pirmasis toks apžvalginis susitikimas įvyko 1999 m., eiliniai apžvalginiai susitikimai vyksta ne rečiau kaip kas treji metai.

Branduolinės saugos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje ataskaitos (anglų kalba):

2022 metų, Klausimai-atsakymai, Apžvalginio susitikimo ataskaita, Euratom pareiškimas jungtiniame 8-ajame ir 9-ajame apžvalginiame susitikime, Jungtinis šalių pareiškimas jungtiniame 8-ajame ir 9-ajame apžvalginiame susitikime

 

2019 metų, Klausimai-atsakymai

2016 metų, Klausimai-atsakymai

2013 metų, Klausimai-atsakymai

2012 metų

2010 metų

2007 metų

2004 metų

2001 metų

1998 metų

Į viršu

Jungtinė panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencija

Lietuva siekdama, kad jos teritorijoje susidarančios radioaktyviosios atliekos bei panaudotas branduolinis kuras būtų tvarkomi pagal aukščiausius tarptautinius reikalavimus, yra prisijungusi prie Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos (toliau – Jungtinė Konvencija). Savo prisijungimu Lietuva pripažįsta, kad ji yra visiškai atsakinga už jos teritorijoje susidariusias radioaktyviąsias atliekas bei panaudotą branduolinį kurą ir įsipareigoja šias atliekas tvarkyti pagal Jungtinę Konvenciją.

Jungtinės Konvencijos tikslai:

 

  • siekti, kad visame pasaulyje panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos lygis būtų aukštas, ir jį palaikyti tobulinant nacionalines priemones ir gerinant tarptautinį bendradarbiavimą, atitinkamais atvejais pasinaudojant techniniu su sauga susijusiu bendradarbiavimu;
  • visuose panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapuose užtikrinti veiksmingų apsaugos nuo potencialaus pavojaus priemonių taikymą apsaugant atskirus asmenis, visuomenę ir aplinką nuo kenksmingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio šiuo metu ir ateityje taip, kad dabartinės kartos poreikiai ir siekiai būtų tenkinami nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savo poreikius ir siekius;
  • užkirsti kelią avarijoms, galinčioms turėti radiologinių pasekmių, ir sušvelninti šias pasekmes, jei avarijos įvyktų kuriame nors panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etape.


Lietuva, kaip ir kitos susitariančios šalys, pagal Jungtinės Konvencijos 32 straipsnį, privalo parengti ataskaitą apie tai, kaip vykdomi prisiimti įsipareigojimai.

Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje ataskaitos (anglų klb.):

2020 metų

2017 metų, Klausimai-atsakymai
2014 metų
2011 metų
2008 metų
2005 metų

Į viršu

Konvencija dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją

Konvencija dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją, kaip ir Europos Bendrijos Tarybos sprendimo „Dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos 87/600/Euratomas“ bei dvišaliai susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvą įpareigoja laiku ir tinkamai priimti bei teikti informaciją TATENA, Europos Komisijai ir kaimyninėms valstybėms apie įvykusius radiologinius ir branduolinius incidentus bei avarijas.

Lietuva prie Ankstyvojo pranešimo konvencijos prisijungė 1994 m., nuo tada VATESI yra paskirta atsakinga kompetentinga institucija vykdyti minėtus įsipareigojimus. Šiuo tikslu VATESI įkurtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ir parengtas Ekstremaliųjų situacijų valdymo branduolinių avarijų atveju planas bei instrukcijos. Tai, kad informacija bus priimama ir teikiama 24 valandas per parą, užtikrina VATESI veikianti ankstyvojo pranešimo sistema bei paskirti ankstyvojo pranešimo specialistai, kurie bet kuriuo paros metu yra pasirengę priimti bei pateikti informaciją, susijusią su radiologiniais ir branduoliniais incidentais bei avarijomis.

VATESI specialistai dalyvauja TATENA organizuojamuose mokymuose ir pratybose, skirtuose mokyti Konvencijos nares laiku ir tinkamai priimti ir pateikti informaciją bei išbandyti TATENA informacijos apsikeitimo įrankius ir procedūras, skirtus užtikrinti praktinį Konvencijos nuostatų įgyvendinimą. Kas du metus TATENA rengia susitikimus su Konvencijos šalimis narėmis, kurių metu aptariami klausimai susiję su Konvencijos nuostatų įgyvendinimu, informacijos apsikeitimo įrankių bei procedūrų naudojimu ir jų tobulinimu.

Daugiau informacijos: Avarinė parengtis

Į viršu

Dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo veikloje įgyvendinant Espo konvencijos nuostatas

Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija (dar žinoma kaip Espo konvencija) yra pirmasis daugiašalis susitarimas, pateikiantis detalias tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo taisykles ir jų procedūrinius reikalavimus įvairaus pobūdžio veikloms, kurios gali sukelti neigiamą poveikį už ją vykdančios šalies ribų. Konvenciją pasirašiusios šalys turi pranešti kaimyninėms valstybėms apie poveikį galinčius sukelti projektus, suteikti suinteresuotoms šalims, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir visuomenę, galimybę dalyvauti poveikio aplinkai vertinime, paruošti ataskaitą pagal nustatytus reikalavimus ir ją viešai skelbti.
Galutinį sprendimą dėl projekto įgyvendinimo priima jį vykdanti valstybė, atsižvelgdama į gautas pastabas.

Naujų branduolinės energetikos objektų projektavimas, statyba ir eksploatavimas turi būti vykdomi laikantis visų tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų, o vertinant poveikį kitoms valstybėms – Espo konvencijos nuostatų.

VATESI yra viena Lietuvos institucijų, dalyvaujančių branduolinės energetikos objektų poveikio aplinkai vertinimo veikloje, nagrinėjančių pateiktus su poveikio aplinkai vertinimu susijusius dokumentus.

 

Vertinami branduolinės energetikos objektų projektai

Baltarusijos branduolinė elektrinė Astrave

Baltijos branduolinė elektrinė (Kaliningrado sritis, Rusija)

Baltarusijos branduolinė elektrinė Astrave

2009 m. pabaigoje Baltarusija pateikė šalia Lietuvos teritorijos planuojamos statyti branduolinės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Branduolinės elektrinės statybai Baltarusijoje parinkta Astravo aikštelė (Gardino sritis) nuo Lietuvos sienos nutolusi tik 23 km, o nuo jos sostinės Vilniaus, kurioje gyvena daugiau kaip pusė milijono gyventojų, – tik apie 40 km. VATESI dalyvavo šio objekto poveikio aplinkai vertinimo procese. Baltarusijos iki šiol pateiktuose dokumentuose ir atsakymuose į Lietuvos klausimus trūksta informacijos, susijusios su aikštelių vertinimu pagal TATENA reikalavimus, taip pat informacijos apie branduolinių elektrinių poveikio Lietuvos gyventojams vertinimą normalios eksploatacijos metu bei projektinių ir sunkiųjų avarijų atvejais. Branduolinės elektrinės projekte neįvertintas sunkiojo lėktuvo kritimo atvejis.

2018 m. į Lietuvą kreipėsi Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas su prašymu atsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus, rekomendacijas ir kitas atitinkamas tarptautines gaires pateikti Lietuvos nuomonę klausimais, susijusiais su aikštelės parinkimo kriterijais, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija, upių ir požeminio vandens užteršimu radionuklidais įvykus neprojektinei avarijai ir ar šie klausimai buvo nagrinėti Baltarusijos AE poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. VATESI pateikė išsamius atsakymus remdamasi TATENA dokumentais, Europos radiacinę saugą reguliuojančiųjų institucijų vadovų asociacijos (HERCA) ir Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų atstovų asociacijos (WENRA) metodika, skirta geresniam tarpvalstybiniam koordinavimui taikant apsaugomuosius veiksmus per ankstyvąją branduolinės avarijos fazę, bei Japonijoje įvykusios Fukušimos branduolinės avarijos analizės patirtimi ir dar kartą nurodė, kad šie klausimai, ypač dėl aikštelės parinkimo, nebuvo nagrinėti tiek Baltarusijos AE poveikio aplinkai dokumentuose, tiek atsakymuose į Lietuvos užduotus klausimus. Taip pat rašte Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui konstatuota, kad 2017 m. Baltarusijoje vykusi TATENA aikštelių parinkimo misija (SEED misija) vyko ne visa apimtimi – ekspertai nevertino, kaip Baltarusija pasirinko ir įvertino branduolinės elektrinės statybos vietą, kaip šios elektrinės veikla paveiks aplinką.

2019 m. vasario 6–7 d. vykęs neeilinis Espo konvencijos šalių susitikimas patvirtino, kad Baltarusija, įgyvendindama šį savo atominės elektrinės statybos projektą, pažeidė Espo konvenciją, nes galutinį sprendimą priėmė nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo. Taigi pats svarbiausias Lietuvos keliamas klausimas – dėl netinkamai parinktos ir pagal TATENA saugos standartus neįvertintos branduolinės elektrinės statybos aikštelės – ir toliau lieka neatsakytas.

Baltarusijoje statomos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo derinimas su Lietuva pagal Espo konvenciją dar nebaigtas. Dėl galimo Baltarusijos AE pavojaus Lietuvos teritorijai VATESI specialistai ir toliau sieks, kad į jų keliamus klausimus būtų pateikti atsakymai, iš kurių būtų aišku, jog ši branduolinė elektrinė bus pastatyta ir pradėta eksploatuoti pagal visus TATENA ir kitus tarptautinius branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimus ir bus įgyvendintos visos Europos streso testų rekomendacijos.

 

Į viršu

Baltijos branduolinė elektrinė

2009 m. pabaigoje Rusija pateikė šalia Lietuvos teritorijos, Kaliningrado srityje, 10–12 km į pietus nuo Lietuvos ir Rusijos sienos, planuojamos statyti Baltijos branduolinės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Juos įvertinusi, Lietuva pateikė klausimus, susijusius su  planuojamos statyti branduolinės elektrinės radiologiniu poveikiu Lietuvos gyventojams, aikštelės parinkimu ir vertinimu, didelio komercinio lėktuvo kritimu, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro transportavimu per Baltijos jūrą, streso testų atlikimu ir TATENA misijomis.

2013 m. Rusija pateikė Lietuvai papildomą informaciją, susijusią su naujos atominės elektrinės projektu, taip pat 2010–2017 m. ne kartą teikė atsakymus, tačiau juose naujos informacijos nėra, tik  nuorodos į ataskaitas, kurios nebuvo Lietuvai pateiktos poveikio aplinkai vertinimo proceso metu.

Šiuo metu Rusija yra sustabdžiusi branduolinės elektrinės statybos darbus. Jei vėliau jie bus atnaujinti – Lietuva ir toliau sieks, kad pirmiausia šis projektas būtų pristatytas mūsų šalies visuomenei, o vėliau vyktų konsultacijos su valstybės institucijomis dėl visų neatsakytų klausimų.

Į viršu

 

 

Atnaujinta 2023-04-04