Pradžia Parašyti el. laišką Svetainės struktūra
Paieška:

Branduolinis saugumas

Branduolinio saugumo schema

Branduolinis saugumas – bet kokios neteisėtos veikos (pavyzdžiui, sabotažas, teroro aktas, neteisėtas įsibrovimas, vagystė, nelegalus disponavimas ar kita veika), nukreiptos prieš branduolinės energetikos objektus, branduolines ir (ar) kitas radioaktyviąsias medžiagas bei objektus, kuriuose tokios medžiagos yra saugomos ar naudojamos, prevencija, aptikimas ir reagavimas į tokią veiką. 

 

Dažniausiai branduolinio saugumo sąvoka yra išskaidoma į dvi pagrindines dalis: prevenciją (pirmoji gynybos linija) bei aptikimą ir reagavimą (antroji gynybos linija). 

 

Prevencija – valstybės žinioje esančių branduolinių ar kitų radioaktyviųjų medžiagų bei veiklų su jomis kontrolė.

Pagrindinė VATESI veikla yra koncentruota būtent pirmajai daliai įgyvendinti, t.y. įvykių, susijusių su valstybės žinioje esančiomis branduolinėmis ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis ir branduolinės energetikos objektais, prevencijai, užtikrinant tokių medžiagų ir objektų fizinę saugą.

Aptikimas ir reagavimas – neteisėtų branduolinių ar kitų radioaktyviųjų medžiagų bei veiklų su jomis aptikimas ir reagavimas į tokius įvykius.

Vienas iš aptikimo pavyzdžių galėtų būti neteisėtai gabenamų branduolinių ir kitokių radioaktyviųjų medžiagų aptikimas valstybės pasienio poste ar oro uoste.

Reagavimas. Įvykus branduolinio saugumo įvykiui būtina užtikrinti tinkamą reagavimą į jį, siekiant kiek įmanoma greičiau susigrąžinti pavogtas medžiagas vagystės atveju ar sušvelninti įvykio pasekmes bei likviduoti jo padarinius teroro akto atveju. Taip pat, aptikus medžiagas pasienyje, būtina imtis visų įmanomų priemonių, siekiant išsiaiškinti tokių medžiagų kilmę ir nustatyti asmenų, gabenusių medžiagas, motyvus.

 

 

Branduolinio saugumo įvykių prevencija

Branduolinio saugumo įvykių prevencija susideda iš atgrasymo, apsaugos ir medžiagų apskaitos priemonių.

 


Atgrasymo priemonės – priemonės, kurios atgraso pažeidėją nuo veikų, galinčių sukelti grėsmę visuomenei ar aplinkai. Pavyzdžiui, tai gali būti neteisėtų veikų kriminalizavimas, numatant griežtas bausmes asmenims, įvykdžiusiems ar ketinusiems įvykdyti atitinkamas veikas.

 

Apsaugos priemonės – priemonės, padedančios užtikrinanti valstybės priežiūroje esančių branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir (ar) kitų radioaktyviųjų medžiagų apsaugą nuo neteisėto jų užvaldymo ar pagrobimo bei bet kokių kitų neteisėtų veiksmų, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai galėtų turėti žalingą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį visuomenei ir aplinkai. Pavyzdžiui, tai gali būti įvairios aptikimo (apsaugos signalizacija), užlaikymo (fiziniai barjerai) ir atsaką užtikrinančios (apsaugos ir reagavimo pajėgų darbuotojai) priemonės.

 

Medžiagų apskaitos priemonės – priemonės, padedančios tiksliai žinoti, kiek medžiagų yra saugojama ar naudojama objekte, kur tiksliai jos yra laikomos ir kokie yra medžiagų judėjimo srautai objekte. Branduolinių medžiagų apskaitai vykdyti gali būti panaudota branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimams įgyvendinti sukurta TATENA ir Euratom garantijų sistema, kai kiekvienas branduolinių medžiagų turėtojas yra įpareigotas sukurti branduolinių medžiagų apskaitos sistemą. TATENA ir Euratom garantijų įgyvendinimo priežiūrą vykdo VATESI kartu su Europos Komisija. Bendras branduolinių medžiagų apskaitos sistemos panaudojimas yra geras branduolinio saugumo ir garantijų įgyvendinimo sinergijos pavyzdys.

 

Projektuojant ir diegiant atgrasymo, apsaugos ir medžiagų apskaitos priemones yra sukuriama fizinės saugos sistema.

 

 

Branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų fizinė sauga

Fizinė sauga – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių bei branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos ar kitą veiklą su branduolinėmis ir (ar) kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis vykdančių asmenų ir (ar) jų darbuotojų kompetencijų, kurių tikslas – užtikrinti branduolinės energetikos objekto, branduolinių ir (ar) kitų radioaktyviųjų medžiagų apsaugą nuo neteisėto jų užvaldymo ar pagrobimo, nesankcionuoto pašalinių asmenų patekimo į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas, apsaugoti branduolinės energetikos objektą, branduolines ir (ar) kitas radioaktyviąsias medžiagas nuo veiksmų, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai keltų riziką žmonių sveikatai ir saugumui dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, išvengti branduolinės energetikos objektų normalios veiklos sutrikdymo, taip pat užtikrinti šių veiksmų prevenciją.

Fizinės saugos valstybinis reglamentavimas

VATESI yra atsakinga už branduolinės energetikos objektų (BEO), branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų bei jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių verčiantis branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais fizinės saugos valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą. VATESI specialistai nagrinėja BEO aikštelės vertintojų, licencijų, leidimų turėtojų, pareiškėjų ir kitų, veiklą su branduolinėmis medžiagomis vykdančių, ūkio subjektų su fizine sauga susijusius dokumentus, teikia pastabas bei išvadas dėl jų priimtinumo, prižiūri, kaip įgyvendinami teisės aktai, reglamentuojantys fizinę saugą, vykdo ūkio subjektų patikrinimus fizinės saugos srityje.

Siekiant apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio svarbu ne tik užtikrinti, kad BEO ar branduolinės ir kitos radioaktyviosios medžiagos nekeltų grėsmės visuomenei, bet ir patį objektą, medžiagas ar įrangą apsaugoti nuo piktavališkai nusiteikusių asmenų ar organizacijų. Šiam tikslui yra reikalaujama sukurti fizinės saugos sistemą.

Pirmas žingsnis, siekiant sukurti tinkamą fizinės saugos sistemą, yra žinojimas, nuo ko reikia saugotis, – numatomos grėsmės nustatymas. Antras žingsnis – žinojimas, ką reikia saugoti,  – svarbių ir ypač svarbių įrenginių, esančių objekte, identifikavimas bei branduolinių medžiagų kategorizavimas. Trečias žingsnis – sistemos diegimas ir sistemos efektyvaus veikimo patikrinimas.

 

 

Fizinės saugos sistemos kūrimas

Nuo ko reikia saugoti

Numatoma grėsmė – žinoti, nuo ko reikia saugoti.

Numatomos grėsmės nustatymas yra pirmasis žingsnis, leidžiantis atsakyti į klausimą: „Nuo ko reikia saugoti?“. Numatoma grėsmė – galimą pažeidėją aprašančios charakteristikos: jo motyvai, ketinimai, galimybės, gebėjimai ir kita informacija.  

VATESI viršininko įsakymu yra sukurta Numatomų grėsmių vertinimo komisija. Numatomų grėsmių vertinimo komisijos veikloje dalyvauja Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Šios komisijos pagrindinė užduotis yra gavus visą informaciją apie galimas grėsmes iš visų institucijų ją išanalizuoti, apibendrinti ir pateikti VATESI viršininkui siūlymus dėl numatomų grėsmių nustatymo ir persvarstymo. Tokiu būdu yra sukurtas efektyvus numatomų grėsmių branduolinės energetikos objektams, įgyjamoms, turimoms, naudojamoms ir vežamoms branduolinėms medžiagoms nustatymo mechanizmas. Šios numatomos grėsmės pagrindu projektuojama branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos sistema.

 

 

Ką reikia saugoti

Branduolinės energetikos objekto suskirstymo į apsaugos zonas analizė ir branduolinių medžiagų kategorijos – žinoti, ką reikia saugoti.

Pareiškėjas ar licencijos turėtojas, gavęs iš VATESI informaciją apie nustatytą numatomą grėsmę ir atsižvelgdamas į joje įvardintus pažeidėjų ketinimus (pavyzdžiui, vagystė ar sabotažas), privalo įvertinti, kam jis turi skirti didžiausią dėmesį. Pareiškėjas ar licencijos turėtojas turi identifikuoti objekte esančius įrenginius, juos suskirstyti į svarbius ir ypač svarbius, priklausomai nuo to, kokias pasekmes gali sukelti tokių įrenginių pažeidimas.

Žemiau pateikiami kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas įrenginių svarbumas.

Svarbūs įrenginiai – saugai svarbios branduolinės energetikos objekto konstrukcijos, sistemos ir komponentai, su kuriais atlikus neteisėtą veiką branduolinės energetikos objekte gali būti sukeltas branduolinis arba radiologinis incidentas, per kurį galima metinė efektinė apšvitos dozė viršytų 0,2 milisivertų (mSv) gyventojams ar 50 milisivertų (mSv) darbuotojams.

Ypač svarbūs įrenginiai – saugai svarbios branduolinės energetikos objekto konstrukcijos, sistemos ir komponentai, su kuriais atlikus neteisėtą veiką branduolinės energetikos objekte gali būti tiesiogiai sukelta branduolinė arba radiologinė avarija, per kurią galima metinė efektinė apšvitos dozė viršytų 10 milisivertų (mSv) gyventojams ir 100 milisivertų (mSv) darbuotojams. 

Suskirsčius įrenginius, pagal tai, kokiai apsaugos zonai (ypač svarbi, vidinė ar saugoma) jie priklauso ir kurioje iš jų vienas ar kitas įrenginys yra sumontuotas, numatomos fizinės saugos užtikrinimo priemonės. Kuo svarbesnė zona, tuo griežtesni reikalavimai yra taikomi.

Be įrenginių suskirstymo, pareiškėjas ar licencijos turėtojas taip pat privalo įvertinti ir kokios branduolinės medžiagos yra ar bus naudojamos objekte, kokios medžiagos yra ar bus saugomos ar vežamos. Branduolinės medžiagos yra klasifikuojamos jas suskirstant į kategorijas.

Toks suskirstymas yra paremtas atsižvelgiant į jų patrauklumą vagystei ar galimybę sukurti branduolinį sprogstamąjį įtaisą. Kuo aukštesnei kategorijai yra priskiriamos medžiagos, tuo didesnis dėmesys yra skiriamas jų apsaugai.

 

 

Fizinės saugos sistemos sukūrimas bei jos efektyvaus veikimo patikrinimas

Trečiajame etape yra projektuojama, diegiama ir įvertinama fizinės saugos sistema. Pagrindinis gerai veikiančios sistemos principas – laiku aptikti pažeidėją (pavyzdžiui, naudojant signalizacijos priemones), jį užlaikyti (įvairūs fiziniai barjerai) ir imtis atsakomųjų veiksmų pažeidėjui sustabdyti ir neutralizuoti (apsaugos darbuotojai ar kitos pajėgos). Fizinės saugos sistemoje sukuriant kelis skirtingus fizinės saugos lygmenis yra užtikrinamas „apsaugos gilyn“ principo įgyvendinimas.

Siekdamas patikrinti suprojektuotos ir įdiegtos fizinės saugos sistemos efektyvumą, pareiškėjas ar licencijos turėtojas privalo atlikti visos sistemos efektyvumo vertinimą. Dažniausiai šis vertinimas susideda iš dviejų dalių – stalo ir taktinių pratybų. Galimi užpuolimo scenarijai tokioms pratyboms turi būti parengti atsižvelgiant į numatomą grėsmę ir jose turi dalyvauti apsaugos ir reagavimo funkcijas vykdantys pareigūnai.

VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje fizinės apsaugos ir reagavimo pajėgų funkcijas vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinės Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinys. Fizinės saugos sistemos efektyvumo vertinimas turi būti atliekamas reguliariai, t.y. ne rečiau kaip kas treji metai.

 

 

Neteisėto branduolinių medžiagų judėjimo kontrolė

Skatindama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) šalis nares dalintis informacija, susijusia su branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų nelegaliu judėjimu, 1995 m. TATENA sukūrė branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų nelegalaus judėjimo duomenų bazę. VATESI yra atsakinga už informacijos apie Lietuvoje įvykusius įvykius teikimą TATENA duomenų bazei. Taip pat VATESI gauna informaciją apie neteisėtą branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų judėjimą pasaulyje. Visa informacija apie pasaulyje įvykusius nelegalaus branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų judėjimo atvejus yra perduodama Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Radiacinės saugos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos. Jeigu yra gaunama informacija apie dingusius arba pavogtus radioaktyviuosius šaltinius, ši informacija nedelsiant papildomai yra perduodama ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nuo 2016 m. visą informaciją apie pasaulyje įvykusius nelegalius medžiagų judėjimus VATESI perduoda ir Branduolinio saugumo kompetencijos centrui, kuris šią informacija naudoja mokymo tikslais.

 

 

Į viršu

 

Atnaujinta 2018-08-22