Eksploatuojant branduolinės energetikos objektus, juose gali įvykti įvairių neįprastųjų įvykių. Vieni jų gali būti tik nežymūs nukrypimai nuo normalių eksploatavimo sąlygų, kiti gali sukelti radiologines ar branduolines avarijas, kurių metu į aplinką patekę radionuklidai gali nulemti žmonių apšvitą ir aplinkos radiologinę taršą. Atsižvelgiant į galimas neįprastųjų įvykių pasekmes, apie tokius įvykius privalo būti informuojami vietos gyventojai ir atitinkamai kitos valstybės, kad būtų laiku pradėti taikyti apsaugomieji veiksmai ir taip sumažinamos neigiamos pasekmės.

Kaip klasifikuojami neįprastieji įvykiai ir ką reikia žinoti?

Neįprastieji įvykiai branduolinių elektrinių veiklos metu klasifikuojami pagal Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (toliau – INES skalė). Ši skalė pasitelkiama keičiantis informacija specialistams ir teikiant informaciją visuomenei apie saugai svarbius branduolinius ir radiologinius įvykius visame pasaulyje. INES skalė padeda paaiškinti branduolinių ir radiologinių įvykių, atsitinkančių įvairių veiklų metu – eksploatuojant branduolinės energetikos objektus (toliau – BEO), vežant radioaktyviąsias medžiagas, naudojant radioaktyviuosius šaltinius pramonėje ir medicinoje – mastą.

INES skalė turi 7 lygius.

1–3 lygiui priskiriami įvykiai vadinami incidentais, ir tai reiškia, kad sutriko BEO saugos sistemų darbas arba įvykęs radioaktyviųjų medžiagų išmetimas iš esmės apsiriboja tik objekto teritorija ir turėjo poveikį gyventojams šalia BEO ir aplinkai, kuris neviršijo nustatytų leistinų normų.

4–7 lygio įvykiai jau vadinami avarijomis. Tai reiškia, kad jų metu yra užfiksuota bent vienas mirties atvejis nuo padidėjusios jonizuojančiosios spinduliuotės, radioaktyviosios medžiagos pasklido į aplinką už objekto ribų ir reikalinga taikyti dalį arba visus apsaugomuosius veiksmus  (pavyzdžiui, slėpimąsi, gyventojų evakavimą ar laikiną perkėlimą, maisto ir vandens vartojimo ribojimus, skydliaukės blokavimą stabiliojo jodo preparatais). Būtent aukščiausiu, 7 lygiu, buvo klasifikuotos 1986 m. Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje ir 2011 m. Fukušima Daiči atominėje elektrinėje Japonijoje įvykusios avarijos.

Įvykiai nereikšmingi saugos požiūriu vadinami nukrypimais nuo įprastų eksploatavimo sąlygų ir klasifikuojami 0 lygiu, t. y. žemiau skalės ribų, eksploatuojant BEO jie sudaro didžiausią procentinę dalį visų neįprastųjų įvykių (smulkūs įrangos gedimai ir pan.).

Kodėl kartais net apie saugai nereikšmingus įvykius informuojamos ne tik tos šalies, kurioje jie įvyksta, reguliuojančiosios institucijos, bet ir visuomenė bei užsienio bendruomenė? Taip daroma tam, kad užkirsti kelią gandams, kurie gali padaryti daugiau žalos nei pats įvykis.

Taigi, teikiant informaciją ir ja keičiantis su suinteresuotomis šalimis – vietos gyventojų bendruomene, BEO darbuotojais, atsakingomis savivaldos ir kitų valstybių institucijomis ir organizacijomis bei žiniasklaida – neįprastojo įvykio įvertinimas INES skalėje, net ir neturintiems specifinių techninių žinių padeda suprasti, ar įvykis gali kelti pavojų jų sveikatai ir aplinkai, ar gali prireikti imtis apsaugomųjų veiksmų.  

Kodėl svarbu kuo skubiau pranešti apie branduolinį ar radiologinį įvykį ir kaip tai vyksta?

Radiologinės ir branduolinės avarijų metu pasklidusios radioaktyviosios medžiagos nepaiso administracinių valstybių sienų ir dėl to gali nukentėti ne vienos valstybės gyventojai. Todėl yra labai svarbu kuo anksčiau pranešti kitoms valstybėms apie įvykusią, ar galinčią įvykti avariją, nes ankstyvasis informavimas leidžia išvengti arba sumažinti potencialių avarijų pasekmes ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Įvykus neįprastajam įvykiui, kuris gali turėti įtakos saugai, BEO eksploatuojanti organizacija kuo greičiau turi informuoti visuomenę, paaiškinti kas įvyko ir ar yra saugu, taip pat šalies branduolinę saugą reguliuojančiąją instituciją, kuri, atsižvelgdama į įvykio pobūdį, informuoja kitas ekstremaliųjų situacijų valdyme dalyvaujančias valstybės institucijas ir gali priimti sprendimą tiesiogiai informuoti kaimynines šalis ir tarptautinę bendruomenę.

Teikti informaciją apie avarijas tarptautinei bendruomenei įpareigoja įvairūs tarptautiniai susitarimai – Konvencija dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją, taip pat dvišaliai susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis.

Lietuvoje VATESI yra paskirta atsakinga kompetentinga institucija laiku ir tinkamai priimti bei teikti informaciją Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA), Europos Komisijai ir kaimyninėms valstybėms apie įvykusius radiologinius ir branduolinius incidentus bei avarijas. Šiuo tikslu VATESI veikia ankstyvojo pranešimo sistema – paskirti VATESI ankstyvojo pranešimo specialistai bet kuriuo paros metu yra pasirengę priimti bei pateikti informaciją, susijusią su radiologiniais ir branduoliniais incidentais bei avarijomis Lietuvoje arba kitose valstybėse, prireikus aktyvuojamas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

Gavusi informaciją apie šalyje ar užsienio valstybėje įvykusią avariją, VATESI informuoja kitas Lietuvos valstybės institucijas, analizuoja ir teikia informaciją apie padėtį branduolinės energetikos objekte bei technines avarijos aplinkybes, branduolinės ir radiologinės avarijos vystymosi eigos bei išmetamų į aplinką radioaktyviųjų medžiagų prognozes. Remiantis šia informacija kitos Lietuvos institucijos priima sprendimus dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo ir teikia rekomendacijas gyventojams. Apie priimtus sprendimus ir taikomas priemones Lietuvoje VATESI informuoja tarptautinę bendruomenę.

Branduolinių ir radiologinių avarijų atveju laikas yra ypač brangus – kuo skubiau apie jas pranešama, tuo daugiau galimybių apsisaugoti ir sušvelninti avarijų padarinius. Taip pat svarbu iš anksto tokiems įvykiams pasirengti. Valstybės institucijos planuoja pasirengimą ir išbando planus  įvairių pratybų metu. Svarbu žinoti, kad Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema ir radiologinio pavojaus atveju, nusprendus taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus, gyventojai būtų perspėjami sirenomis, informacija ir rekomendacijos būtų siunčiamos pranešimais į mobiliuosius telefonus, skelbiamos per nacionalinį radiją ir televiziją. Gyventojams aktuali informacija apie tai, kaip iš anksto pasirengti ir kaip elgtis, jei įvyktų branduolinė ar radiologinė avarija, pateikiama Lietuvos pasiruošimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje LT72.lt.


Daugiau informacijos:

Tarptautinė branduolinių ir radiologinių įvykių skalė INES

VATESI funkcijos avarinės parengties srityje