Praėjusių metų balandį minėjome Černobylio katastrofos 30-ąsias metines, prisimindami avarijos chronologiją, priežastis ir pamokas. 2016 m. lapkričio pabaigoje Ukraina ir visas pasaulis stebėjo, kaip 4-ąjame Černobylio elektrinės bloke avarijos pažeistą reaktorių uždengia naujasis apgaubas, vadinamoji Černobylio arka, skirta apsaugoti žmones ir aplinką nuo radionuklidų poveikio ir suteikusi didžiulį postūmį tolimesniems avarijos padarinių likvidavimo bei Černobylio atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbams.
Kodėl prireikė naujojo apgaubo?
Naująjį apgaubą nuspręsta statyti dėl to, kad senasis, paskubomis pastatytas iš karto po avarijos, nebeatitiko šiuolaikinių branduolinės saugos reikalavimų.
Likviduojant avariją 1986 m., per 206 dienas buvo pastatytos apsauginio apgaubo, vadinamo sarkofagu arba objektu „Priedanga“, sienos ir stogas, uždengę apgriuvusį ketvirtąjį bloką. Šios apsaugos priemonės buvo apskaičiuotos 20–30 metų, vėliau jas planuota remontuoti arba pakeisti kitomis. 2007 m. buvo nuspręsta statyti naują apgaubą, kurio eksploatavimo trukmė būtų apie 100 metų. Naujojo arkos formos apgaubo projekto įgyvendinimo darbai buvo pradėti 2010 m. Šį projektą planuojama pabaigti 2017 m.
Kuo Černobylio arka ypatinga?
Tai didžiausia kada nors sukurta mobili metalinė konstrukcija – 110 m aukščio, 257 m pločio ir 164 m ilgio, o bendras konstrukcijos svoris siekia 36200 tonų. Arka buvo konstruojama šalia sprogusio Černobylio atominės elektrinės energijos bloko, saugant projektą vykdančius darbuotojus nuo didelės apšvitos. 2016 m. lapkričio mėn. 224 hidraulinių kėliklių pagalba sumontuotas apgaubas buvo užstumtas ant sprogusio reaktoriaus.
Kodėl Černobylio arka svarbi branduolinės saugos požiūriu?
Ši arka yra dar vienas patikimas saugą užtikrinantis barjeras, naujas ir pažangus būdas apsaugoti aplinką nuo radiacijos. Arkos viduje yra integruotos visos radiologinės, seisminės, temperatūros pokyčių stebėsenos sistemos.
Unikali ir labai sudėtinga inžinerinė konstrukcija iš korozijai atsparaus metalo suprojektuota ir pagaminta taip, kad atlaikytų žemės drebėjimus, apsaugotų nuo ekstremalių gamtos reiškinių poveikio. Iki reaktoriaus uždengimo arka, vanduo ir sniegas patekdavo į sarkofago vidų, susidariusi drėgmė pažeisdavo ir silpnino sarkofago konstrukcijas, todėl radioaktyviosios medžiagos galėjo pasklisti tiek objekto viduje, tiek ir už jo ribų.
Ukrainos branduolinę saugą reguliuojančiosios institucijos vertinimu, po arkos įrengimo jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia aplink uždengtą avarijos pažeistą reaktorių sumažėjo daugiau nei 2 kartus. Tai reiškia, kad Černobylio atominės elektrinės aikštelėje saugos lygis ženkliai padidėjo.
Planuojama, kad 2017 m. pabaigoje po naujuoju apgaubu bus galima pradėti demontuoti nestabilias senojo sarkofago dalis, vėliau – tvarkyti reaktoriuje po katastrofos likusias radioaktyviąsias atliekas, išmontuoti likusias sarkofago ir reaktoriaus konstrukcijas, atsižvelgiant į visus tarptautinėje bendruomenėje priimtinus reikalavimus,
Parengta pagal VATESI ir Ukrainos branduolinę saugą reguliuojančiosios institucijos (SNRIU) informaciją.
Daugiau apie Černobylio avarijos eigą ir priežastis skaitykite VATESI straipsnyje Černobylio avariją prisimenant: priežastys ir saugos kultūros pamokos.
