2022 m. birželio 27 – liepos 8 d. Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA), Vienoje, vyko eilinis susitariančiųjų šalių pagal Jungtinę panaudoto branduolinio kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją apžvalginis susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 750 atstovų iš 76 šalių.

2022 m. birželio 27 d. Lietuvos delegacija pristatė savo ataskaitą apie per pastaruosius ketverius metus (įprastas susitikimų ciklas yra treji metai, bet dėl pandemijos šį kartą jis buvo ilgesnis) nuveiktus darbus panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugaus tvarkymo srityje.

Šeštoje ataskaitoje pateikta informacija apie Lietuvos radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, tvarkymo įrenginių licencijavimą, Ignalinos atominės elektrinės ir Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimą, panaudotų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių tvarkymo licencijavimą ir jų tvarkymo praktiką, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo esamas ir planuojamas saugos gerinimo priemones.

Kitų šalių atstovai Lietuvos ataskaitai pateikė klausimus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų programos įgyvendinimu, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu bei jo finansavimu, pasirengimu įgyvendinti giluminio atliekyno projektą, Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo planu, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimu, grafito tvarkymu, bitumuotų atliekų saugykla, VĮ Ignalinos atominės elektrinės žmogiškųjų išteklių valdymu. Taip pat domėtasi, kaip visuomenė informuojama apie radioaktyviųjų atliekų tvarkymą bei giluminio atliekyno projekto vystymą ir įtraukiama į radioaktyvių atliekų tvarkymo objektų licencijavimo procesą.

Lietuva prieš susitikimą suformulavo penkis iššūkius, su kuriais susiduria šiuo metu tvarkydama panaudotą branduolinį kurą bei radioaktyviąsias atliekas bei vykdama Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimą. Iššūkiai susiję su eksploatavimo nutraukimo plano savalaikiu įgyvendinimu, reaktoriaus šerdies išmontavimo ir grafito tvarkymo technologijų parengimu, nugriautų pastatų užteršto betono tvarkymo sprendiniais, mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekyno statyba bei giluminio atliekyno projekto finansavimo sistemos peržiūra. Kitos šalys susitikimų metu šiems iššūkiams pritarė.

Susitikime taip pat buvo patvirtinta, kad Lietuva tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Jungtinę Konvenciją.

Lietuvos delegacija taip pat iš anksto teikė klausimus kitų šalių nacionalinėms ataskaitoms ir papildomus klausimus po šalių narių ataskaitų pristatymų apžvalginio susitikimo metu. Atsižvelgdama į gautus atsakymus, apžvalginio susitikimo metu Lietuva pateikė papildomus klausimus  Baltarusijos delegacijai po jos nacionalinio pristatymo. Lietuvos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad būtina galutinai išspręsti panaudoto branduolinio kuro perdirbimo ir radioaktyviųjų atliekų, atsirandančių perdirbimo metu, galutinio sutvarkymo, radioaktyviųjų atliekų atliekynų vietos parinkimo ir įrengimo, reguliuojančios institucijos nepriklausomumo rengiant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją klausimus.

Susitikimo metu daugelis jame dalyvaujančių šalių, įskaitant ir Lietuvą, išreiškė susirūpinimą dėl karo Ukrainoje ir būtinybės užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo objektų saugą tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, taip pat pareiškė, kad karo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja Jungtinės Konvencijos tikslams.

Apibendrinant Jungtinės Konvencijos susitikimo rezultatus, buvo konstatuota, kad vis daugiau šalių prisijungia prie Jungtinės Konvencijos ir taip šalys prisiima atsakomybę už atsakingą panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Taip pat susitikimo metu pažymėta, kad pažanga daroma daugelyje panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos sričių. Įgyvendinant priemones gerinti saugą, šalims dažnai nustatomi iššūkiai ir Jungtinė Konvencija suteikia galimybę dalintis žiniomis ir patirtimi, kaip šiuos iššūkius galima būtų įveikti.

Apžvalginiame susitikime nuspręsta, kad šalys narės kito susitikimo metu turėtų aptarti šių aktualių priemonių įgyvendinimą: pakankamas darbuotojų skaičius ir kompetencijos užtikrinimas atsižvelgiant į panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programų įgyvendinimą; visuomenės įtraukimas įgyvendinant radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro programas; radioaktyviųjų atliekų bei panaudoto branduolinio kuro pakuočių ir įrenginių senėjimo valdymas, atsižvelgiant į pratęstą saugojimo laikotarpį; panaudotų uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ilgalaikio tvarkymo sprendimai, įskaitant tvarius regioninius ir daugiašalius sprendimus. Informaciją apie išvardintas sritis susitariančiosios šalys turės pateikti kito apžvalginio susitikimo nacionalinėse ataskaitose.

Lietuvos delegacijoje dirbo atstovai iš Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Energetikos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Radiacinės saugos centro, VĮ Ignalinos atominės elektrinės bei Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Tarptautinių organizacijų Vienoje.


Šeštoji Lietuvos ataskaita (anglų klb. pdf)