2022 m. birželio 20–21 d. Briuselyje vyko šeštoji Europos Sąjungos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų grupės (angl. European Nuclear Safety Regulators Group, ENSREG) konferencija „Branduolinė sauga Europoje“, kurios metu aptarti Europos ir viso pasaulio branduolinę saugą reguliuojančioms institucijoms aktualūs klausimai.
Konferencijoje buvo aptarta Ukrainos branduolinės energetikos objektų saugos užtikrinimo problema dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš šią šalį. Konferencijos dalyviai išreiškė paramą tiek visiems Ukrainos žmonėms ir Ukrainos branduolinę saugą reguliuojančios institucijos (SNRIU) darbuotojams, kuriems tenka vykdyti savo pareigas labai sudėtingomis karo sąlygomis. Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria SNRIU, yra Zaporižės AE saugos priežiūra. Šios elektrinės teritoriją ir darbuotojų gyvenamą miestą Enerhodarą kontroliuoja Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos, todėl SNRIU darbuotojai negali atlikti patikrinimų bei vietoje įsitikinti, kaip vykdomi saugos reikalavimai. Konferencijos metu ne kartą buvo pabrėžta, kad civiliniai branduoliniai įrenginiai nėra pritaikyti karo veiksmams ir dėl to jokiomis sąlygomis negali būti šių veiksmų taikiniais arba šių veiksmų zonoje. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) palaiko nuolatinį ryšį su SNRIU ir teikia visą šiomis sąlygomis įmanomą ekspertinę pagalbą branduolinės saugos ir saugumo srityse, įskaitant būtinas technines priemones. Prie šios pagalbos taip pat svariai prisideda Europos Sąjunga bei kitos šalys.
Konferencijos pirmoji sesija buvo skirta aptarti šalių patirtį užtikrinant branduolinę saugą pandemijos metu. Viena iš pagrindinių atomines elektrines eksploatuojančių organizacijų uždavinių buvo užtikrinti pakankamą skaičių darbuotojų, tiesiogiai vykdančių atominių elektrinių ir jos sistemų eksploatavimo kontrolę. Pandemijos metu nebuvo atvejų, kai dėl darbuotojų trūkumo būtų tekę stabdyti atomines elektrines. Kita svarbi tema – išorinės techninės pagalbos teikimo atominėms elektrinėms užtikrinimas. Konferencijos dalyviai pasidalino patirtimi, kad dėl ribojimų pandemijos metu teko koreguoti techninės priežiūros grafikus, buvo sudėtinga laiku atlikti didelės apimties remonto ar modifikacijų darbus, tačiau buvo pabrėžta, kad atominių elektrinių saugos lygis pandemijos metu nesumažėjo.
Antrosios sesijos metu buvo diskutuota apie visuomenės dalyvavimą sprendžiant saugos užtikrinimo klausimus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu bei priimant sprendimus dėl esamų atominių elektrinių eksploatavimo termino pratęsimo (angl. Long term operation, LTO). Buvo pabrėžta, kad labai svarbu įsiklausyti į visuomenės lūkesčius, tinkamai paaiškinti pateiktą informaciją. Visuomenės dalyvavimas turi būti suprantamas ne kaip formalumas, bet kaip galimybė gerinti rengiamų su saugos užtikrinimu susijusių dokumentų bei priimamų sprendimų kokybę.
Konferencijoje trečiosios sesijos metu buvo aptarti reguliavimo iššūkiai, susiję su naujos kartos mažos galios modulinių reaktorių (angl. Small Modular Reactors, SMR) saugos vertinimu ir licencijavimu. Konferencijos dalyviai sutarė, kad turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas tarp reguliuojančių institucijų vykdant SMR saugos vertinimo darbus, siūlomi SMR technologiniai sprendimai turi remtis pasitvirtinusia inžinerine praktika, kaip galima anksčiau turi būti inicijuotas dialogas tarp SMR projektų vystytojų ir reguliuojančių institucijų aptarti šiems reaktoriams keliamus saugos tikslus bei jų įgyvendinimo būdus. Konferencijos metu buvo pabrėžta, kad vystant naujos kartos reaktorius neturi būti pamiršti panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo klausimai.
Ketvirtoji sesija buvo skirta aptarti svarbias branduolinės saugos požiūriu tyrimų sritis. Diskusijų metu buvo pabrėžta, kad deramas dėmesys atliekant mokslinius tyrimus turi būti skiriamas esamų atominių elektrinių saugos užtikrinimo klausimams, pavyzdžiui tobulinant saugos pagrindimo ataskaitų kokybę, taip pat vystant naujos kartos reaktorius, pavyzdžiui, vertinant pasyvių saugos sistemų patikimumą, tiriant naujų medžiagų panaudojimą branduolinėje energetikoje. Taip pat buvo akcentuojama, kad būtina tinkamai planuoti tyrimams skirtus išteklius juos nukreipiant į prioritetines sritis.
6-ojoje ENSREG konferencijoje dalyvavo virš 235 dalyvių iš įvairių organizacijų – branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų, branduolinės energetikos objektus eksploatuojančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, Europos Komisijos, TATENA bei mokslinių centrų. Konferencijoje dalyvavo atstovai iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, VĮ Ignalinos atominės elektrinės bei Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos.
ENSREG konferencijos vaizdo įrašai: ensreg.eu/ensreg-conferences
